- pušinė
- pušìnė sf. (2) Pšl, Srv, Št, Gdr, Sem, Pst pušų šakų šluota krosniai pašluoti, skujinė: Iššluostyk pečių su pušinè, kad pelenų nebūtų, o tik tada duoną šauk Rgv. Einu pušynėlin rištų naujos pušìnės Užp. Atnešk šakų, pušìnė pasibaigė Sv. Suvilgyk pušìnę, kad šluojant neužsidegtų Grv. Iššluostai pušinè čystai ir an laito kepi Rk. Pušìnė menka buvo, tai duonoj anglių yra Ut. Mūsų pušìnė jau visai sudilo, reikia atsinešt nauja Lkm. Vaikel, tau reiks nueit pušìnės palaužt – rytoj duoną kepsiu Dbk. Paėmė pušìnę ir išvijo iš pirkios Mlt. Ot pušìnė, kai blogos ožkos barzda Švnč. Štai mergaitė iš patalo išsprunka, visi gausūs plaukai pušine padrikę Vaižg. Prieš griausmą išmeta kačergas ir pušinę, kad debesį nusuktų LTR(Ds). Kad grižas sugyt, reikia nuo susiedo pušinės ryšys pavogt ir aprišt ranka Ds. Jeigu pušinè pirkią šluoja, tai vanagas vištas panešios (priet.) Tvr. Jei sraigės kopūstų lapus ėda, reikalinga, kad šeimininkė ant pušinės apie ežias pajodinėtų MTtV18(Šln). Mesk kaulą po pušinè, tai pernakt vėl apžels (juok.) Slk. ^ Atejo senis su barzda kaip su pušinè JnšM. Ale galva lyg pušìnė (susivėlusi) Gg.
◊ pušinès mìndyti; prie pušìnių stovė́ti būti kokiame nors suėjime nuošaly, likti nepakviestam: Kap [jis] mìndė pušinès, tai mìndo ir dabar Imb. Bet dar nereikia vakaruškoj pušinės mindyt, tai ir gerai LTR(Ds). Tu jo gerasiai draugas, ale jo veselioj aš taũ regiu prie pušìnėm stóviant Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.